Kaip beprotiškai turtingų azijiečių „Rom-Com“ žanras kuria istoriją Azijos amerikiečiams

Būdamas vaikas, augantis Naujajame Džersyje, galiu galvoti tik apie vieną filmą, su kuriuo jaučiausi tikrai susijęs, ir tai buvo Mulanas - „Disney“ animacinis filmas, paremtas kinų legenda.

Nors aš tikrai negalėjau susieti su Mulano kilmės istorija ar jos kaip karo didvyrio statusu, galėjau susieti kažką unikalaus. Pirmiausia, ji buvo azijietė, kuri man vaikystėje atrodė reta ir ypatinga, nors neturėjau kalbos apibūdinti tokius dalykus kaip sisteminis rasizmas, ištrynimas ar balinimas. Mulan taip pat buvo drąsi (nors ir gremėzdiška), darė viską dėl savo šeimos (tuo pačiu metu jai nepakluso) ir buvo visiškai pajėgi įsimylėti.

Trumpai tariant, Mulanas buvo daugialypis. Ir pažiūrėjęs tiek daug amerikietiškų filmų ir televizijos laidų, pradėjau suprasti, kad azijiečiai amerikiečiai retai kada nusileidžia, kai reikia vaidinti tokius simpatiškus personažus. Azijietiški vaidmenys, kuriuos mačiau ekrane, buvo žetonai, kartu su juodaodžiais šalimais ir geriausiais gėjų draugais, kurie visada atrodo keliaujantys bet kurio filmo pasakojimo pakraštyje, o ne jo centre.

Bėgant metams aš įpratau ekrane matyti to paties tipo azijietį-super protingą, akinius nešiojančią meilužę, fetišizuotą karštą azijietę ar stoiškos kovos menų ekspertę. Šie personažai retai kada turėjo linijas, buvo atimti vidinį dialogą ir dažnai įkūnijo anti-azijietiškus rasistinius stereotipus. Ir su Holivudo balinimo istorija Azijos istorijos daugelį metų, nenuostabu, kad Azijos personažai retai turėjo galimybę suvaidinti įdomius personažus dideliuose kasų filmuose.

Šie azijietiški personažai buvo ne tik visiškai nesudėtingi, bet ir jų rasinė tapatybė dažnai buvo įvairių Azijos tautybių mišinys. Pasijutau gana nusivylusi sėdėdama daugybėje kino teatrų ar ant sofos žiūrėdama televizorių. Šios populiarios savybės neatsižvelgė į tai, kad beveik 50 šalių sudaro visą Aziją. Visoms šioms kultūroms, religijoms, maisto produktams, tradicijoms, istorijoms ir žmonių patirčiai suploti į vieną visa apimančią „azijietę“ yra ne tik juokinga, bet ir įžeidžianti. Esu tikras, kad žmonės sutiktų, kad Italija, Prancūzija ir Ispanija skiriasi, nors jos visos yra Europos dalis. Kodėl žmonės negalėjo to pamatyti, kai buvo kalbama apie Azijos personažus? Ar visi buvo akli dėl to, kad šis azijiečių atvaizdavimas (ar jo nebuvimas) ne tik neleido Azijos amerikiečiams būti atstovaujamiems žiniasklaidoje, bet ir įtvirtino žalingus Azijos stereotipus?

Greitai pirmyn maždaug 10 metų, ir mes turime Pašėlę turtingi azijiečiai, linksmas filmas pagal pagal knygą Kevinas Kvanas kuri sukasi aplink sudėtingus, visiškai išvystytus Azijos ir Amerikos personažus, kurie įsimyli, susiduria su savo šeimomis ir sprendžia visuotinai susijusias problemas. Filmas seka Rachel (Constance Wu), kai ji eina susitikti su savo vaikino Nicko (Henry Golding) šeima Singapūre. Kai Reičelė supranta, kad Nikas yra labai turtingas, o jo nuoma yra labai sudėtinga, prasideda drama.

Pašėlę turtingi azijiečiai nėra to, ko tikėjotės iš istoriškai novatoriško filmo. Kodėl? Nes tai romantinė komedija.

Romantiškos komedijos yra vienas populiariausių kino žanrų - jie privers jus juoktis, verkti ir norėti vaidinti savo meilės istorijoje. TBH, romanai paprastai laikomi lengvabūdžiais. Jūs atėjote į karštą pagrindinį personažą ir pasiliekate kažkokių savotiškų, galbūt juokingų anekdotų. Šie filmai nėra tradiciškai žinomi dėl kliūčių pažeidimo, būtent todėl Pašėlę turtingi azijiečiai yra toks svarbus.

Įprastas romanas įkvepia auditoriją susieti ir galiausiai susižavėti ekrano romantika. Siekdami šio tikslo, kino namai istoriškai pasirenka veikėjus, atstovaujančius visuomenės idėjai, ko žmonės turėtų siekti. Rezultatas: balti, heteroseksualūs, tiesaus dydžio laidai be negalios. Iš tokių populiarių romanų kaip Beprasmis ir27 Suknelės į naujesnius filmus, tokius kaip Mama Mia 2 ir Bučinių būdelėmeilės istorija visada sutelkta į tiesią, baltą porą ir jų dažniausiai tiesias, baltas šeimos narius ir draugus.

Bet taip nėra Pašėlę turtingi azijiečiai, kuris yra Azijos ir Amerikos personažų pagrindinis siekis, * pasiekimo viršūnė. Šiame filme azijiečiai sudaro 1%. Interviu su Holivudo reporteris, režisierius Jonas M. Chu sako, kad filmas yra „būdas, kurio mes niekada nematėme azijiečių... Šiuolaikiškas, stilingas, meno ir mados viršūnėje, emocingas, juokingas, sarkastiškas ir nepateisinamas. Įsitikinęs."

Ir toks ironiškas jausmas. Pramonėje, kurioje azijietiški personažai priskiriami prie protingiausių žmonių kambaryje, daug pasiekusių vaikų paauglių filmuose ir genialūs mokslininkai fantazijos filmavimuose, kad jie galiausiai baigiasi šiuo neįtikėtinai turtingu ir prabangiu pasauliu kontrolė. Pagaliau jie pasiekia viršūnę.

Jie sako, kad gyvenimas imituoja meną, ir nesvarbu, ar tai tyčia, ar ne, žmonių mintims tikrai įtakos turi tai, ką jie girdi ar mato filmuose ir televizijoje. Būdama korėjiečių kilmės amerikiete, tai patyriau iš pirmų lūpų. Man dažnai sakydavo, kad atrodau lygiai taip pat, kaip Mulanas Piktos merginos„Šaunūs azijiečiai ir azijietiški šuniukai ir paklausė, ar mano mama tokia pat griežta, kaip Lane Gilmore merginos. Visiškas mūsų meno matomumo trūkumas atsispindi mūsų kultūroje ir kasdieniame gyvenime, o ypač jauniems, įspūdingiems žmonėms. Dėl šios klaidingos reprezentacijos, Azijos amerikiečiai gyvenime patiria tokį patį nepaisymą ar tipizavimą, kokį patiria daugelyje ekranų.

Kita svarbi šio matomumo dalis yra Azijos ir Amerikos patirties demonstravimas. Šiame filme gaivinu, kad jame buvo įvairaus pobūdžio azijietiški personažai, turintys įvairias asmenybes, užnugarį, išvaizdą ir akcentus. Tikras matomumas-tai ne tik Azijos ir Amerikos aktoriaus įtraukimas į vaidmenį, parašytą baltam personažui filme apie tradiciškai baltą patirtį.

Reičelė stengiasi būti „per daug amerikietiška“ ir „nepakankamai azijietiška“-tokia nuotaika man, kaip ir daugeliui azijiečių amerikiečių, gali būti būdinga. Mes tyrinėjame jos santykius su komišku BFF Peiku Linu ir atkaklią motiną Kerry, kuri augina Rachel kaip vienišą mamą, susidūrusi su šiurkščiomis kliūtimis ir imigravusi į JAV iš Kinijos. Taip pat matome Rachelės ir Nicko romantiškų santykių pakilimus ir nuosmukius. Rachelė nėra azijietiškas stereotipas; ji yra žmogus, o jos azijietė-amerikietė yra tik jos tapatybės dalis.

Pasakė scenaristė Adele Lim NBC naujienos„Mes nenorėjome romantiškos komedijos pasinerti į tikrai lengvus azijietiškus stereotipus... Norėjome rasti būdą pasakyti:„ Kas būdinga mūsų patirčiai augant? kad galėtume pareikšti tai, ko dar nematėte rom-com? “Mes norėjome, kad tai jaustųsi tiesa“. Nors čia nebuvo korėjietiško charakterio ar korėjietiškos siužeto Pašėlę turtingi azijiečiai, būdamas amerikietis korėjietis, aš vis dar labai susilaukiau filmo rezonanso. Tikiuosi, kad šio filmo sėkmė atvers duris daugiau personažų ir istorijų, su kuriomis aš ir kiti azijiečiai galime susieti dar gilesniu lygiu.

Nors filmas neabejotinai atveria naują kelią, svarbu pripažinti, kad jis taip pat neatspindi visų Azijos žmonių. Pašėlę turtingi azijiečiai turi sulaukė atoveiksmio dėl to, kad Azijos ir Amerikos bendruomenėje trūksta įvairaus atrankos, pirmiausia vaidinant Rytų Azijos gyventojus nors filmo veiksmas vyksta Singapūre, šalyje, kurioje yra daug Pietų ir Pietryčių Azijos gyventojų. Bet tai taip pat žingsnis teisinga linkme.

Nors Pašėlę turtingi azijiečiai vaidina visos Azijos kilmės amerikiečių aktorius ir pasakoja Azijos ir Amerikos istoriją, tai filmas visiems. „Rom-com“ grožis yra tas, kad jie pristato visuotinai įprastas (ir sąžiningai, gana niūrias) temas. Tai filmas, kuriuo galime mėgautis visi, kaip ir tai, kaip mažumos daugelį metų žiūrėjo ir mėgavosi filmais, kuriuose akcentuojami visiškai balti vaidmenys. Kaip sako rašytojas Kevinas Kvanas THR, „Tai filmas, turintis pasaulinio ir vietinio potencialo - tai atsitinka tik žvaigždėms azijietėms“. Ir aš labai džiaugiuosi, kad tai daro.

Yerin Kim yra „Snapchat“ redaktoriaus padėjėjas Seventeen.com. Sekite ją toliau „Twitter“ ir Instagram!