2Sep
Septyniolika renkasi produktus, kurie, mūsų manymu, jums patiks labiausiai. Mes galime uždirbti komisinius iš šio puslapio nuorodų.
Atrodo, kad tokie gėdingi įvykiai, kaip šis, visur mane seka kaip keistas benamis šuo, bet nuo tada, kai studijavau koledže, Atrodė, kad epizodų sunkumas sumažėjo (galbūt taip yra todėl, kad aš pagaliau išaugau į savo batus ir jaučiuosi mažiau nepatogiai ir nesaugus). Nepaisant to, nepatogu ir nesaugu, ar ne, ši gėda ir „oi!“ vis dar kyla, ir, tiesą sakant, jie vis dar čiulpia!
Dauguma mano „oi!“ Akimirkų, pavyzdžiui, lipant laiptais (kaip, po velnių, aš lipau laiptais aukštyn !?) pakeliui į antropologijos pamoką „Douglass Hall“ su daugybe žmonių laukdamas pakilimo man už nugaros, aš gūžtelėjau pečiais ir nusprendžiau, kad geriausia nesijaudinti, o nejudėti, bet vis tiek yra atvejų, kai gali būti šiek tiek pakratoma kietas.
Asmeninis to pavyzdys įvyko pirmakursių savaitės metu, kai tik pirmakursis čia linksminosi ir vėsino lauke, žiūrėdamas į žvaigždes, kol jos dingo iš ryto saulės. Buvau ne savo bendrabutyje, mūsų kieme, bendravau su keliais vaikinais ir dviem merginomis, su kuriomis buvau susitikęs praėjusią dieną. Mes turėjome gerą pokalbį, tada pasirinkta tema buvo perkelta į mūsų „Facebook“ draugus (dauguma iš mūsų čia rado žmonių „Facebook“, kurie eidavo į Hovardą vasarą, kai kurie žmonės netgi pasirinko kambario draugus tokiu būdu!) Toliau kalbėjau apie šį berniuką, su kuriuo draugavau „Facebook“, kuris buvo tikrai mielas, bet atrodė toks erzinantis ir nuolat rašė ant mano siena. Na, jūs tikriausiai atspėjote; vaikinas, su kuriuo draugavau feisbuke, stovėjo mano mažoje grupėje ir buvo labai įsižeidęs dėl to, ką pasakiau.
Tarkime, aš dabar turiu vienu draugu mažiau „Facebook“ ...
